Veiklos auditas

Veiklos auditas uždarosiose akcinėse bendrovėse

straipsnis 2015 m. vasario 3 d. paskelbtas savaitraštyje ”Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos” Nr. 5 (821)

Veiklos auditą galima palyginti su automobilio diagnostika servise, kai nustatoma automobilio būklė ir trūkumai, kuriuos reikia pašalinti. Kitais žodžiais veiklos audito prasmė yra bendrovės veiklos tobulinimo galimybių atskleidimas, ir jis gali būti suprantamas kaip verslo konsultacijos. Vertingiausios yra rekomendacijos, kurių įgyvendinimo pasėkoje atsiranda teigiamas pinigų srautas (mokesčių lengvatos, padidintos pajamos, sumažintos sąnaudos).

Veiklos auditas uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau - UAB) nėra privalomas ir atliekamas pagal poreikį. Šiuo metu veiklos audito UAB nereglamentuoja jokie privalomi teisės aktai, nėra aiškiai nustatytų ir vienodai suprantamų veiklos ir valdymo sistemos įvertinimo standartų. Paties veiklos audito apimtis priklauso nuo užsakovo poreikių.

Veiklos audito tikslas - įvertinti audituojamo subjekto materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei pateikti užsakovui audituojamos bendrovės veiklos audito ataskaitą su pastabomis ir veiklos tobulinimo rekomendacijomis.

Rezultatyvumas suprantamas kaip tikslų pasiekimo lygis, taip pat kaip santykis tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotų išteklių. Vertinama ar planuoti produktai (paslaugos) yra sukurti, ar pasiekti numatyti rezultatai arba lauktas poveikis. Viešojo sektoriaus įstaigų tikslas yra tarnauti žmonėms, kuris kiekvienoje įstaigoje yra išreikštas skirtinga forma, kadangi kiekviena įstaiga turi savo misiją. Todėl rezultatyvumo vertinimas yra skirtingas kiekvienoje iš viešojo sektoriaus organizacijų. O kaip yra uždarosiose akcinėse bendrovėse? Ar kiekviena iš bendrovių turi savo atskirą tikslą? Pagrindinis bendrovės kaip privataus verslo įmonės tikslas yra uždirbti pinigus. Esminis skirtumas su viešojo sektoriaus įmonėmis yra tas, kad bendrovių tikslo vienetai yra vienodi – tai yra pinigai. Todėl, vertinant bendrovės rezultatyvumą, reikėtų vertinti nuosavybės grąžą (ROE) ir laukiamą akcininkų pelningumą. Kadangi pajamos ir sąnaudos apskaitomos kaupimo principu, labai svarbu yra įvertinti ne tik pelną, bet ir pinigų srautą.

Veiklos audito pridėtinė vertė bendrovei vertinant rezultatyvumą:

  • Buhalterinės ir valdymo apskaitos sistema.

    Prieš bendrovės rezultatų vertinimą, visu pirma, reikia gauti tikrus ir teisingus duomenis apie bendrovės veiklos rezultatus, pinigų srautus, turtą, nuosavybę bei įsipareigojimus. Šiuos duomenis mums pateikia buhalterinė apskaita. Pajamos ir sąnaudos turi būti skaidomos smulkiai pagal objektus, tam kad veiklos ataskaitas galima būtų gauti įvairiais pjūviais. Dėl pinigų kaupimo apskaitos principo šis uždavinys nėra paprastas.

  • Pajamų didinimo būdų rekomendacijos.

    Kiekvienos bendrovės strategijos dalis, norint konkuruoti rinkoje, turėtų būti augimas, kas yra prekių ir paslaugų pardavimo pajamų didinimas. Bendrovės universali pelno formulė, pateikta žemiau, susideda iš 5 komponentų sandaugos, todėl, ieškant pajamų didinimo sprendimų, reikėtų ieškoti didinimo sprendimų kiekvieno iš šių komponentų: PELNAS = potencialūs klientai * konversija * vidutinis apsipirkimas * pirkimų periodiškumas * marža.

Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir / ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Nagrinėjama ar audituojamas subjektas galėjo padidinti produktų (paslaugų), pasiektų rezultatų apimtį ar pagerinti kokybę, panaudodamas tokį pat išteklių kiekį. Privataus sektoriaus įmonėse efektyvumui nustatyti gali būti naudojama detali finansinių rodiklių analizė iš finansinių ataskaitų.

Veiklos audito pridėtinė vertė bendrovei vertinant efektyvumą:

  • Veiklos procesų optimizavimas (LEAN).

    Kiekviena bendrovė turi savo verslo specifiką. Auditorius negali išmanyti kiekviena verslą geriau už tuos, kurie jį daro, tačiau kompetentingas žvilgsnis ir įvertinimas iš šalies į bendrovės procesus gali padėti nustatyti tam tikrus laiko ir kitų resursų švaistymus, kuriuos pašalinus, optimizuojama veikla. Reikėtų išsiaiškinti kas, ką ir kaip daro, tam kad įsitikinti kad užduotys vykdomos tinkamai ir atitinka pasirinktą strategiją.

  • Mokesčių politika. Teisingas mokesčių apskaičiavimas ir deklaravimas.

    Mokesčių administratorius, atlikęs bendrovės mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, visada surašys protokolą už nedeklaruotus ir nesumokėtus mokesčius. Tačiau, jeigu bendrovė turi teisę į tam tikras lengvatas arba mokesčius teisėtais budais galima sumokėti mažesnius, bendrovės mokesčių administratoriaus patarimų retai sulaukia. Paprastas pavyzdys: jeigu gyventojas, turintis sumokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį, nepateikia GPM deklaracijos iki gegužės 1d., jis neužilgo sulaukia VMI priminimo pateikti deklaraciją ir susimokėti mokesčius. O dabar pabandykite prisiminti nors vieną atvejį, kai Jus turėjote grąžintiną GPM mokestį iš VMI, ar Jus gavote pranešimą, kad galite atsiimti dalį šio mokesčio?

Ekonomiškumas suprantamas kaip minimalus išteklių panaudojimas išlaikant nustatytą produkto ir / ar teikiamų paslaugų kokybę. Jeigu reikiamai produktų (paslaugų) apimčiai ir kokybei bei rezultatų lygiui pasiekti panaudotų išteklių (finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir kitų) sąnaudos galėjo būti gerokai sumažintos, tai šias sąnaudas galima eliminuoti, kas padidins galutinį veiklos rezultatą.

Veiklos audito pridėtinė vertė bendrovei vertinant ekonomiškumą:

Tai, visų pirma, išleistos piniginės lėšos bendrovės aktyvams įsigyti, kurios neprisideda prie pajamų kūrimo. Dažniausias tokio turto pavyzdys yra prabangūs automobiliai, naudojami savininkų asmeninėms reikmėms tenkinti. Prisiminkime likviduoto banko „Snoras“ paskelbtą turto, kuris nebuvo naudojamas bankinėje veikloje, sąrašą. Čia vertingiausios yra rekomendacijos dėl sąnaudų kurios nedalyvauja pajamų uždirbime, taip pat pastovių sąnaudų mažinimo sprendimai. Beveik kiekvienoje bendrovėje periodiškai yra daromi pirkimai, kurie nebūtini pajamoms uždirbti, arba kuriuos sumažinus, bendrovės pardavimo pajamos nesumažėtų, o veiklos rezultatas atitinkamai padidėtų. Paprasčiausi švaistymų pavyzdžiai yra baudos ir delspinigiai, kuriuos bendrovė patiria dėl netinkamos veiklos politikos ir pinigų srautų valdymo. Galutinį veiklos rezultatą, be abejo, įtakoja prekių ar paslaugų įsigijimo savikaina. Didžiausią pirktų prekių savikainos dalį sudaro prekių pirkimo kaina, kurią diktuoja tiekėjai, todėl ją sumažinti galima arba ieškant alternatyvų esamiems tiekėjams, arba derantis su tiekėjais dėl mažesnių produkcijos vieneto pirkimo kainų.

UAB „Veiklos auditas“ Direktorius Andrej Michailov 2014.09.24